Eksperto testavimas (ang. „heuristic evaluation”) tai yra kompiuterinės programos, svetainės ar el. parduotuvės patikrinimas iš anksto nustatytais kriterijais („pjūviais”). Pagrindinis šio veiksmo tikslas – identifikuoti svetainės problemas susijusias su vartotojo sąsajomis. Eksperto testavimas tampa vis populiaresnis ir tai neturėtų stebinti. Plečiantis interneto ir kompiuterizacijos skvarbai, programos ar sistemos aptarnauja vis daugiau žmonių arba skverbiasi į labai specifines sritis.  Šiuolaikinės sistemos turi ne tik veikti, bet ir būti intuityvios ir patogios naudotis. Šis metodas yra ne tik patogus bei greitas ir, lyginant su kitais testavimo būdais, stebėtinai nebrangus, .

 

Ekspertas

Ekspertinis testavimas, kitaip nei vartotojų testavimas, yra būtinas norint išbandyti sistemas prieš jas pristatant naudotojams. Tarkim, tradicinė vartotojų registracijos forma, kurioje prašoma suvesti tam tikrus duomenis. Įsivaizduokime situaciją, kuomet vartotojui reikia įvesti duomenis į  užsakymo formą kuri įkyriai mirksi, kad „padarėte klaidą”, tačiau nenurodo kur ir kokia ji yra. Ar ilgai vartotojas ieškos klaidų ir vargs su tokia neįprasta užsakymo forma? Greičiausiai pavargus nuolat maigyti kompiuterio klaviatūrą, ieškant klaidų, uždarys svetainę ir produktą įsigys kur „paprasčiau”. Žinoma, dėl to svetainės savininkas patirs realius nuostolius. Nors tai tik primityvus pavyzdys, tačiau puikiai iliustruojantis kokių situacijų išvengti padeda eksperto testavimas.

Kita vertus, būtina testuoti būsimo produkto schemas. Juk net standartinis pardavimas gali būti sąlygotas įvairiausių situacijų. Norint išvengti blogą žinią nešančių staigmenų, reikia platesnio suvokimo ir mąstymo apie specifinius scenarijus, ką ir daro ekspertai.

Ekspertinis testavimas būtinas, atliekant bendrą visos svetainės patikrą. Pripažinkime, kad ne kiekvienas galime vadintis ekspertu, o ir gerai šią sritį išmanantis žmogus, dažniausiai laikosi nustatytos sistemos bei naudojasi iš anksto nubrėžtais „pjūviais”.

 

Efektyvumo tyrimas

Prieš gerus du dešimtmečius Dr. Jakobas Nielsenas nustatė dešimt tinklalapių, svetainių ar programų efektyvumo vertinimo būdų – „pjūvių”, kuriais remiantis ir šiandien matuojamas svetainių praktiškumas:

  • Svetainės nuoseklumas ir aiškūs struktūros elementai arba, kitaip, – standartai. Vartotojui neturi kilti nesusipratimų dėl dviprasmiško svetainės medžio.
  • Sistema turėtų duoti atgalinį ryšį vartotojui ir jį, realiu laiku, informuoti apie tai kas vyksta;
  • Vartotojui privalo būti suteikta valdymo laisvė;
  • Svetainė turėtų „kalbėti” suprantama vartotojui kalba ir frazėmis, todėl keičiantis tam tikroms tendencijoms rinkoje (prigijus naujadarams, naujoms sritims ir pan.) turėtų būti modifikuojama ir svetainė;
  • Klaidų prevencija, o paprasčiausia tai padaryti – pasirinkti „atsargų” dizainą, kuris kaip viena iš prevencinių priemonių sumažins klaidų tikimybę;
  • Pagalba klientui diagnozuoti ir greitai ištaisyti klaidas;
  • Estetiškas ir minimalistinis dizainas. Reiktų vengti nereikšmingos ir perteklinės informacijos, nes tai ne tik mažina svetainės reitingus paieškose, tačiau ir sukelia sumaištį vartotojui;
  • Stengtis neversti vartotoją daug galvoti ar spręsti, kuomet jis atlieka tam tikrus veiksmus sistemoje. Naudojimo instrukcijos turėtų būti matomos arba bent jau lengvai surandamos atsiradus poreikiui;
  • Lankstumas ir efektyvumas. Svetainės valdymas turėtų būti patogus tiek patyrusiems, tiek nepatyrusiems vartotojams.
  • Pagalba ir dokumentacija. Informacija vartotojui turi būti lengvai suprantama, o paieška orientuota į lankytojo užduotis.

 

Ekspertų skaičius

Dažnai iškyla klausimas – kiek ekspertų reikia? Atsakymas daugiau nei paprastas – vieno. Eksperto testavimas užtikrins svetainės atitikimą gerajai praktikai, bet didesnėms sistemoms gali ir nepakakti vieno ar net kelių testuotojų, tačiau tai dažniau išimtis, o ne taisyklė.  Įprastais atvejais puikiausiai susitvarko vienas ekspertas. Būtent šis veiksnys ir sąlygoja ekspertinio testavimo patrauklumą bei tyrimo efektyvumą, greitį ir konkurencingą kainą.

Visgi, verta paminėti, kad tai nereiškia, jog eksperto testavimas yra vienkartinis tyrimas. Bandymus atliekantis specialistas būtinai turi testuoti mažiausiai du kartus: pirmasis, kuomet fiksuojamos klaidos, antrasis – vertinimas ar problemos buvo pašalintos ir neatsirado naujų nesusipratimų.

 

Svarbu: Pagrindinė taisyklė apibrėžia tai, kad testuotis būtina ir pačiam tik svarbu atkreipti dėmesį, kad testavimo negali atlikti programuotojas arba dizaineris, kuris pats kūrė sistemą. Ši taisyklė paremta prielaida, jog sistemos kūrėjas negalės pastebėti klaidų, kurias pamatys su programa nesusipažinęs vartotojas, tačiau tas pats programuotojas arba dizaineris gali tapti nepamainomu žmogumi vertinant savo kolegos darbą. Tokiu būdu ženkliai sumažinsite taisymų  kuriuos vėliau ras ir ir darbo valandų kurias dirbs ekspertas.